Mokslininkė imunologė išsklaidė mitus apie meningokoką: štai, kokie yra moksliniai faktai

Atšalus orams, vis dažniau kalbame apie meningokokinę B tipo infekciją ir jos pasekmes. Tačiau ar tikrai Lietuva pirmauja Europoje pagal susirgimų skaičių ir kaip mums gali padėti vakcinos, kalbamės kartu su Vilniaus universiteto profesore mokslininke imunologe Aurelija Žvirbliene.

Anot  profesorės Aurelijos Žvirblienės, pagal meningokokinės B tipo infekcijos susirgimų skaičių Lietuva pirmauja visoje Europoje. Profesorė paaiškina, kad toks susirgimų skaičius yra matuojamas šimtui tūkstančių arba milijonui gyventojų.

„Pavyzdžiui, Europoje šis skaičius siekia kelis atvejus arba iki dešimties atvejų milijonui gyventojų. Lietuvoje mes turime vidutiniškai 25 atvejus milijonui gyventojų. Būna iki 70–80 susirgimų meningokokine infekcija per metus.

 

Jeigu lygintume su Latvija, Estija, Lenkija ar Skandinavijos šalimis – ten susirgimų yra kelis kartus ar net dešimt kartų mažiau. Deja, tokia yra liūdna statistika Lietuvoje”, – patikina mokslininkė.  

Priežastis nustatyti sunku

Deja, kol kas nei medikai, nei mokslininkai negali paaiškinti, kodėl Lietuvoje susirgimų meningokokine B tipo infekcija skaičius yra toks didelis. Profesorė mano, kad ištirti šios infekcijos priežastis reikėtų išsamių mokslinių tyrimų.

 

„Mes nežinome, kokie B tipo meningokoko kamienai yra paplitę Lietuvoje, todėl galima spėlioti, galbūt Lietuvoje cirkuliuoja tokie bakterijos kamienai, kurie yra labiau pavojingi žmogui. Taip pat reikėtų prisiminti, kad didelis skaičius žmonių yra meningokoko nešiotojai“, – sako pašnekovė.

 

Profesorė pabrėžia, kad ši bakterija būna žmogaus nosiaryklėje ir žmogus jokių simptomų gali net nejausti:

 

„Daugumai žmonių meningokokas nesukelia jokios ligos, bet kai kuriems ta bakterija sukelia net sepsį ir meningitą. Taip nutinka todėl, kad bakterija pereina natūralius barjerus, kuriuos žmonės turi kvėpavimo takuose“.

Sudėtinga imuninė sistema

Prakalbus apie mūsų imuninę sistemą ir jos ypatybes, mokslininkė A. Žvirblienė sako, kad mūsų imuninė sistema yra labai sudėtinga, o labiausiai profesorę stebina visuomenėje vis pasirodantys klaidingi teiginiai.

 

„Kartais stebiuosi, kaip paprastai apie imuninę sistemą kalba alternatyviosios medicinos šalininkai ar politikai, kurie neva išmano imuninę sistemą ir lengvai dalija patarimus. Manyčiau, kad tokie žmonės nėra labai gerai susipažinę su šia labai sudėtinga sistema.

 

Mūsų imuninę sistemą sudaro įvairios molekulės ir ląstelės, kurios dirba labai griežtu režimu. Kai kalbame apie tokius infekcinių ligų sukėlėjus, kaip meningokokai arba pneumokokai, daugumai žmonių suveikia imuninės sistemos apsauginiai barjerai, todėl jie nesuserga arba susirgę greitai pasveiksta. Deja, yra žmonių, kuriems tie apsauginiai barjerai nesuveikia“, – paaiškina ji.

 

Tokiais atvejai patogenas patenka į kraują ir sukelia sepsį (arba kraujo užkrėtimą). Tai labai sunki liga, kuri apie dešimtadaliui ligonių gali baigtis mirtimi. 

Apsisaugoti padeda vakcinos

 

Šiuo metu pasaulyje yra sukurta vakcina, kuri apsaugo nuo meningokokinės B infekcijos. Mokslininkės A. Žvirblienės teigimu, meningokokai būna trylikos tipų, bet tik šeši iš jų yra invaziniai, kurie gali prasibrauti į mūsų kūną ir sukelti minėtą labai sunkią būseną – invazinę meningokokinę infekciją.

 

„Įvairūs meningokoko tipai yra paplitę skirtingose pasaulio vietose ir skirtingu dažnumu. Lietuvoje daugiausiai pastebima B tipo meningokoko sukeltų infekcijų, todėl labai svarbu, kad vakcina būtų būtent prieš šį tipą“, – sako ji.

 

Vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos buvo Europoje užregistruota 2013-aisiais, o Lietuvoje ja pasiskiepyti galima jau nuo 2014-ųjų. Taip pat nuo praėjusių metų ji yra įtraukta į vaikų skiepijimo kalendorių.

 

Vakcinų kūrimas yra sudėtingas ir ilgas procesas, todėl ir ši vakcina buvo kuriama net penkiolika metų, o jos kūrimui panaudoti itin modernūs metodai, kurie iki tol nebuvo naudojami kurti vakcinoms.

 

„Tradiciniai vakcinų kūrimo būdai dažniausiai pasižymi tuo, kad susilpninami arba nukenksminami ligos sukėlėjai, o vakcinos nuo meningokoko B infekcijos nebuvo įmanoma sukurti tradiciniais metodais.

 

Meningokoko paviršiaus antigenai turi panašumų su žmogaus neuronų antigenais. Jeigu tokie meningokoko antigenai būtų buvę naudojami skiepijimui, su tokia vakcina nesivystytų imuninis atsakas, be to galėtų atsirasti autoimuninių reakcijų rizika“, – paaiškina pašnekovė. 

Vakcinai kurti – modernūs būdai

 

Anot profesorės, siekiant sukurti vakciną nuo meningokoko B infekcijos, buvo naudojami modernūs būdai, tokie kaip bakterijos pilno genomo iššifravimas ir tinkamų antigenų atranka.

 

Iš 2000 bakterijos genų buvo atrinkti keli šimtai, genų inžinerijos metodais gauti jų koduojami baltymai ir įvertinta, kurie iš jų gali sukelti apsauginį imuninį atsaką.

 

Po šių sudėtingų procedūrų buvo atrinkti keturi meningokoko B baltymai, kurie ir naudojami vakcinos sudėtyje. Tai vadinamoji rekombinantinė vakcina, nes ji sukurta genų inžinerijos metodais.

 

Pasiteiravus, kaip tokia vakcina veikia mūsų kasdieniniame gyvenime, A. Žvirblienė pabrėžia, kad bet kuri vakcina turi sukelti apsauginį imuninį atsaką, o ši vakcina taip pat nėra išimtis.

 

Pasiskiepijus, mūsų kraujyje susidaro antikūnai prieš meningokoką B, todėl susidūrus su tikraisiais ligos sukėlėjais, antikūnai patekusią bakteriją neutralizuoja.

 

„Kuriant vakcinas prieš virusus, svarbu, kad susidarytų ne tik antikūnai, bet ir T limfocitai, kurie naikina virusu užkrėstas ląsteles. Bet kokiu atveju mokslininkai, kurdami bet kokią vakciną, suvokia jos veikimo principą ir reikalingi imuninės sistemos elementai būna aktyvinami.

 

Kalbant apie meningokoką B, tikrai yra labai daug duomenų apie vakcinos efektyvumą. Pasaulyje šios vakcinos jau yra suleista virš 20 milijonų dozių. Yra žinoma, kad ji yra tikrai efektyvi, sukuria imuninį atsaką“, – kalba profesorė. 

Galimi šalutiniai reiškiniai

 

Žinoma, kaip ir kiekviena vakcina, taip ir vakcina nuo meningokinės B tipo infekcijos gali turėti šalutinių reiškinių ir tėvams juos žinoti yra būtina.

 

Pasak profesorės, vienas iš dažniausiai pasitaikančių reiškinių – karščiavimas. Todėl rekomenduojama profilaktiškai vaikams duoti paracetamolio – tam, kad nepakiltų aukšta temperatūra.

 

Taip pat gali pasireikšti vangumas, mieguistumas, apetito stoka, galvos skausmas, patinimas, paraudimas injekcijos vietoje.

 

Profesorė akcentuoja, kad tėvams reikėtų suprasti, kad vakcinos sudėtyje nėra ligos sukėlėjo ir nereikėtų bijoti, kad suleidus vakciną ji gali sukelti infekciją.

 

Vakcinoje nėra jokio – nei gyvo, nei negyvo meningokokinės infekcijos sukėlėjo, yra tik keturi meningokoko baltymai, kurie sukelia imuninę reakciją.

 

„Mes karščiuojame, kai sergame gripu ar kitomis infekcijomis, karščiavimas yra imuninio atsako dalis. Suleidus vakciną, imuninis atsakas pasireiškia karščiavimu arba patinimu dūrio vietoje.

 

Patinimas, paraudimas gali atsirasti dėl to, kad į šią vietą atkeliauja imuninės sistemos ląstelių ir jos sukelia vietinį uždegimą“.

 

Moksliškai nepragrįsti mitai - skirti sukelti baimę

 

Meningokokinė B tipo infekcija ir vakcinos vis dar yra apipintos moksliškai nepagrįstais mitais. Pasak profesorės, tokie mitai dažnai turi tam tikrą interesą, o visuomenėje netrūksta dezinformavimo technologijų, kurios retkarčiais turi net ir politinę potekstę.

 

„Jeigu mes įvedame žmonių gąsdinimo elementą, tai gal žmonės ims mažiau domėtis politika, visa energija bus nukreipta diskusijai apie vakcinas. Taip yra manipuliuojama žmonėmis ir vieša nuomone, paskleidžiami mitai.

 

Tam, kad suprastume, ar tuose mituose yra bent lašas tiesos, turime išmanyti biologiją, imunologiją, mediciną.

 

Ne kiekvienas žmogus yra pasikaustęs žiniomis, kad sugebėtų atskirti, kur yra melas, o kur yra tiesa. Mūsų specialistų darbas yra kalbėti apie tokius mitus ir juos paaiškinti“, – sako profesorė.

Vienas dažniausių mitų yra, kad vakcinos susilpnina mūsų imuninę sistemą. Mokslininkė imunologė A. Žvirblienė patikina, kad tai yra visiškai netiesa ir tokio teiginio neįmanoma pagrįsti.

„Vakcina yra sukurta tam, kad stiprintų imuninį atsaką prieš konkretų ligos sukėlėją. Tai kaip galima įrodinėti, kad yra priešingai? Dar vienas mitas yra apie beždžionių ląsteles, neva esančias vakcinose – tai irgi visiška netiesa.

Kiekviena vakcina pereina labai griežtą kontrolinį patikrinimą, todėl ji privalo atitikti griežčiausius kokybės standartus.

Ypač šiais laikais, kai yra visokios kontroliuojančios organizacijos, kuriose taikomi griežti standartai, kokius kokybės reikalavimus turi atitikti vakcina“, – argumentuotai kalba profesorė.

Mutacijų nesukelia

 

Pasak profesorės, pats pavojingiausias melas yra tas, kuriame įmaišoma maža dalelytė tiesos, bet ji pateikiama visiškai neteisingai.

„Jeigu kalbėtume ne apie meningokoko B vakciną, bet apie kitas vakcinas, tokias kaip tymų, raudonukės, kiaulytės, gripo vakcinas, kurių sudėtyje yra gyvi susilpninti virusai – tokiais atvejais virusai yra auginami gyvose ląstelėse, nes kitaip jie nesidaugina. Virusai yra tokie sutvėrimai, kuriems yra reikalingos ląstelės, jie neauga paprastoje mitybinėje terpėje.

Vadinasi, vakcinos kūrimo procese gali likti tų ląstelių priemaišų – ląstelių baltymų arba ląstelių DNR. Tačiau tų priemaišų kiekiai yra labai maži, matuojami nanogramais (nanogramas yra milijardinė gramo dalis). Tai tikrai nesukelia jokių mutacijų, ir apskritai DNR taip lengvai į ląsteles nepatenka“, – patikina mokslininkė imunologė A. Žvirblienė.

Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. CL Nr [NP-LT-MNX-PRSR-190029], parengimo data: [2019 11 27] © 2019 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas. Informaciją parengė sveikatos priežiūros bendrovė “GlaxoSmithKline Lietuva”.

Naujienos pavadinimas

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer adipiscing elit,

sed diam nonummy euismocidunt.

Skaityk daugiau

Naujienos pavadinimas

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer adipiscing elit,

sed diam nonummy euismocidunt.

Skaityk daugiau

Naujienos pavadinimas

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer adipiscing elit,

sed diam nonummy euismocidunt.

Skaityk daugiau

Šaltiniai:

1. European Centre for Disease Prevention and Control. Factsheet about meningococcal disease: https://www.ecdc.europa.eu/en/meningococcal-disease/factsheet (tikrinta 2020 birželio mėn.)

2. World Health Organization. Meningococcal meningitis Fact Sheet N° 141. November 2012. http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs141/en/ (tikrinta 2020 birželio mėn.)

3. ECDC, 2018. Surveillance Atlas of Infectious Diseases http://ecdc.europa.eu/en/data-tools/atlas/Pages/atlas.aspx (tikrinta 2020 birželio mėn.)

4. Meningitis Research Foundation. https://www.meningitis.org/meningitis/are-you-at-risk (tikrinta 2020 birželio mėn.)

5. Thomson MJ, et al. (2006). Clinical recognition of meningococcal disease in children and adolescents. Lancet; 367, pp.397 -403. (tikrinta 2020 birželio mėn.)

6. Olbrich et al. Infect Dis Ther 2018;7:421 -438; https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30267220 (tikrinta 2020 birželio mėn.)

7. ULAC. Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2018 m. ataskaita http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/leidiniai_2018/Apzvalga2018_web.pdf  (tikrinta 2020 birželio mėn.)

© 2020 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas. Paskutinį kartą atnaujinta 2020-06-01.

NP-LT-MNX-WCNT-200002. Parengimo data: 2020-06-01.

Informaciją apie ligą pateikė sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.

Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.