Šeimos gydytoja:  meningokoko B vakcina vaikus apsaugo nuo mirties

Pagal susirgimų meningokokine B tipo infekcija atvejų skaičių Lietuva pirmauja Europos sąjungoje. Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 80 meningokokinės B tipo infekcijos atvejų.

Apie tai, su kokiais ligos atvejais susiduria medikai ir ar yra būdų užkirsti kelią šiai ligai, kalbamės su šeimos gydytoja Elena Šuke.

Dabar yra labai daug kalbama apie įvairias ligas, kurios savo laiku buvo užmirštos, pavyzdžiui, tymai. Ir staiga – protrūkis.

Kiekvienais metais būdavo sergančių tymais, tačiau tai būdavo atvežtiniai atvejai, kai žmonės išvykę į užsienį, parsiveždavo ligą. Kol skiepijimo dažnis nuo tymų siekė 95%, tol mes turėjome kolektyvinį imunitetą, todėl visa visuomenė buvo saugi. Tada, prieš penkerius ar šešerius metus, skiepijimo apimtys pradėjo kristi, sumažėjo iki 90-92% ir viskas.

Viskas, kas yra žemiau 95%, kolektyvinio imuniteto nebėra. Todėl visi epidemiologai jau laukė tos tymų epidemijos, nes buvo aišku, kad ji prasidės. Kolektyvinio imuniteto nėra, skiepijimas mažėja, tymai atvežami, kaip ir buvo anksčiau, todėl ta epidemija tikrai nebuvo kažkokia naujiena gydytojams ir mokslininkams dirbantiems su tuo.

Tik yra gaila, kad ta tymų epidemija, visai ne vietoje ir ne laiku, nes 2018 m. PSO Lietuva buvo pripažinta kaip ta šalis, kuri nebeturi tymų. Tai reiškia, kad visi tymai yra tik įvežtiniai. Tai yra tikrai geras pasiekimas, mes turėjome kolektyvinį imunitetą ir turėjom puikius sergamumo rodiklius, tai reiškia, kad jokių neturėjom. Ir tada, 2018 metais mes laisvi nuo tymų, o 2019 m. pradžioje prasideda protrūkis ir mes turime 826 tymų atvejus.

Paprastai kalbant, patys pasiekėme gerų rezultatų, patys juos ir sugriovėme. Ir dabar vėl stovime ant to laiptelio, kad išliptume iš situacijos?

Dabar, kad vėl gautume PSO įvertinimą, jog esame laisvi nuo tymų, turės praeiti kažkur dešimtmetis, o gal ir daugiau.

Tymai yra pavojingi, bet dar pavojingesnė yra meningokoko B infekcija. Tai yra liga, kuri labai paplitusi Lietuvoje šiuo metu. Susirgimų daug?

Susirgimų nemažai. Stebint Europos rodiklius, Lietuva yra laiminti Europoje šalis susirgimų prasme kartu su JK.

 

O kodėl?

Niekas neatsakys į šį klausimą, nes meningokokui yra būdingas geografinis paplitimas. Pavyzdžiui, tymai, tai yra užkrečiama liga, kad ir kur bebūtumėt – prasilenksite su žmogumi neturėdami imuniteto – Jūs susirgsite. Meningokokas B turi tipines vietas, kur jis daugiausiai gyvena ir niekas kol kas negali atsakyti kodėl. Lietuvoje daugiausiai meningokoko susirgimų atvejų yra Vilniaus apskrity, o žiūrint dar siauriau – Šalčininkuose. Kodėl? Niekas negali atsakyti. Tie ligos atvejai buvo tirti, tai kad būtų kažkoks koreliacinis ryšys – nebuvo atrasta. Tiesiog Vilniaus apskritis, ypač Šalčininkai.

Iš savo pacientų daug klausimų sulaukiate apie meningokoką B ir vakciną, kuri gali apsaugoti?

Dabar jau truputį mažiau. Kai nuo 2018 m. liepos 1d. pradėjo kompensuoti šią vakciną, tai visi tėvai, kurių vaikai yra gimę po šios datos, ramesni, nes žino, kad jų vaikai gaus šią vakciną. Bet yra mokyklinio amžiaus vaikų tėvai, kurie ateina užsitikrinti – ar tikrai vakcina mums reikalinga, jeigu mes pasakom, kad taip, nes vaikai yra didelėje rizikos grupėje, tai tada ir skiepijami vaikai. Bet dažniausias klausimas, susijęs su meningokoku, būna apie vakcinacijos pašalines reakcijas, nes yra labai daug mitų.

Būtent apie šitą vakciną?

Kažkodėl, viena svarbiausių vakcinų šiuo metu turi daugiausiai mitų, labiausiai susijusių su didžiuliu karščiavimu po šios vakcinos suleidimo. Nėra tas karščiavimas toks didelis ir ne kiekvienam pasireiškia. Iš esmės, jei vakcina skiepijama taip, kaip numatyta programoje, taip karščiavimo dažnis yra apie 25-30%, lygiai toks pat dažnis yra ir su kitomis vakcinomis. Tai to bijoti nereikėtų.

Kiti, visai dažni tokie mitai apie vakciną, kad ji labai skausminga. Deja, bet jos visos yra panašiai skausmingos. Tikrai gali tą vietą paskaudėti, bet tai nėra kažkoks išskirtinis šios vakcinos atvejis. Aplamai, visi šie šalutiniai poveikiai gali ir nuo kitų vakcinų pasireikšti.

Ar yra žmonių, kurie negalėtų skiepytis nuo meningokoko B infekcijos? Ar yra kažkokia kategorija žmonių, kuriems ši vakcina nėra tinkama?

Šita vakcina yra vadinama „negyva” vakcina. Tai reiškia, kad ji jokių ligos atvejų negali sukelti ir niekaip negali pažeisti žmogaus organizmo.

Meningokoko B vakcina yra sukurta labai pažangiu būdu – atvirkštine vakcinos sukūrimo technologija, jai pritaikytas visai kitoks modelis, negu visoms kitoms iki šio sukurtoms vakcinoms. Tos meningokoko B vakcinos, kurios buvo kuriamos klasikiniu būdu – jos būdavo neveiksnios. Tai ši vakcina yra labai pažangi – apie jokią gyvą meningokoko ląstelę net kalbos negali būti. Jokių specialių atvejų, kad jos negalima būtų skiepyti nėra, bet, žinoma, jeigu vaikas tuo metu serga onkologine liga arba autoimunine liga, tada jau gydantis daktaras sprendžia, kokia yra vaiko imuniteto būklė – jis gali gauti vakciną ar ne.

Nes kitų vakcinų, gyvų vakcinų, sergantis sunkiomis ligomis, praktiškai niekada negali gauti. O negyvas vakcinas leisti galima visiems, tik reikia sulaukti gydytojo patvirtinimo, kad yra tinkamas metas skiepytis.

Kodėl dabar turėčiau pasiskiepyti nuo meningokoko B?

Meningokoko B vakcina – gyvybę gelbstinti vakcina. Kai žmogus, pavyzdžiui, nepasiskiepijęs nuo tymų, jis turi mažą šansą komplikacijoms ir mirčiai, tačiau tas šansas minimalus – liga sunki ir baisi, bet mirties rizika nedidelė. O meningokokinės infekcijos atveju, mes gal nieko nepajausime, jei nesusirgsime ta liga, tačiau susirgus, viskas per nepilną parą gali baigtis mirtimi, todėl ta vakcina gali išgelbėti gyvybę, kaip manoma, jau dabar yra išgelbėjusi ne vieną, tiesiog mes neturime to kaip pamatuoti, nes žmogus, kuris turi imunitetą ir yra pasiskiepijęs, jis net nežino, kad susidūrė su šia liga. Tai iš esmės, vakcinacija gelbsti gyvybę rizikos grupėms.

Visiems tėvams, auginantiems vaikus, verta pagalvoti, ar reikia rizikuoti?

Taip.

Net jeigu vakcina yra brangi, nekompensuojama valstybės, tai vis dėlto reikėtų susidėlioti teisingai prioritetus ir kažko atsisakyti, kad galėtume savo vaiką apsaugoti 100%.

Pilnas vakcinų kursas apsaugo vaiką nuo žaibinės infekcijos formos. Pavyzdžiui, nuo gerklės uždegimo, kurį sukeltų meningokokas, vaikas tikrai nėra apsaugotas, bet mes apie tai ir nekalbame, gerklės uždegimas niekada nesibaigs tokiomis komplikacijomis.

 Iš esmės, ši vakcina ir yra reikalinga tam, kad vaikas būtų apsaugotas nuo žaibinės infekcijos formos, kuri sukelia siaubingas komplikacijas, tokias kaip galūnių amputacijas, odos nekrozes, būna atliekami net odos persodinimai ir lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui. O nuo meningokokinės slogos ar gerklės uždegimo, mes ir nenorime to vaiko apsaugoti, jam tai nėra pavojinga.

Kokią jūsų darbo dalį sudaro konsultacijos apie skiepus?

Aš, kaip šeimos gydytoja, dirbu su visokio amžiaus pacientais. Apie vakcinaciją daugiausiai kalbu su mažylių, naujagimių tėvais, tokie pokalbiai būna praktiškai kiekvieno vizito metu. Mes kalbamės, kad bus reikalingos kažkokios kompensuojamos vakcinos, pagal taip vadinamą kalendorių, būtent jas ir aptariam. Suvakcinavus viską, kas yra kompensuojamame kalendoriuje, būna ir papildomų kalbų, nes aptariame ir rekomenduojame tam tikras nekompensuojamas vakcinas. Tai tokie pokalbiai dažniausiai būna su mažylių tėvais, o su vyresnio amžiaus žmonėmis, deja, bet netenka dažnai kalbėti šia tema, nors reikėtų, o nesikalbame, todėl, kad yra lėtinių problemų, reikia išrašyti kompensuojamus vaistus. Kartais visa konsultaciją užima konkrečios ligos gydymas, o ne ligų vengimas – kas ir yra vakcinacija.

Bet ar suaugę žmonės klausia apie vakcinas? Ar Jiems tai yra aktualu?

Klausinėja priepuoliais, po ryškesnės istorijos žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, po tymų proveržio, daug žmonių, atėję konsultuotis dėl kitų dalykų, klausinėjo ir apie vakcinas nuo tymų. Deja, kai jokios istorijos nėra – klausia mažai kas. Daugiausiai klausinėja tėvai apie vaikų vakcinaciją, bet apie save – retai paklausia.

Jūs sulaukiate daugybės tėvų klausimų apie galimybę apsaugoti savo vaikus. Vienas iš tų būdų yra skiepijimas, tai kokie tie klausimai būna?

Pagrindinis klausimas būna, ar reikalinga dar kažkokia vakcina, kurios vaikas nėra gavęs. Antras esminis klausimas – kokios gali būti šalutinės reakcijos, šiuo atveju nesvarbu, skiepijamas vaikas ar suaugęs – pasiteirauja beveik visi ir klausia, kokia yra normali, o kokia nenormali reakcija. Domisi, kada susidarys imunitetas nuo tos ligos, nuo kurios skiepijame, bet dažniausiai tai būna bendro pobūdžio klausimai, jei tai būna suaugusio žmogaus vakcinacija, dažniausiai tas žmogus jau būna apsisprendęs, kad nori, tiesiog ateina patvirtinimo gauti pas šeimos gydytoją, o dėl vaikų, kaip tik ateina rekomendacijos, kad padėtų suprasti – reikia ar ne.

O klausia apie vakcinų sudėtį?

Labai skirtingai. Kartais ateina tėvai, kurie jaučiasi, jog yra priešiškai nusiteikę ir nori paklausti, tačiau nežino kaip. Dialogas tarp turinčio medicininį išsilavinimą žmogaus ir neturinčio – ne visada būna sklandus, nes vienas kalba vienokiais terminais, o kitas, kitokiais. Ir, žinoma, tada viskas suplaukia į laiką, tiesiog jo neužtenka visko išdiskutuoti. Šiaip, tikrai jaučiasi, kad tėvai panaršo internete ir pasidomi, kai kurie labai kritiškai pasižiūri į informaciją, todėl tiesiog atvyksta pasitikslinti, ar tai yra netiesa, o su kai kuriais tenka ilgiau pasikalbėti, kad įrodytume medicinoje naudojamais faktais, kad tai yra tikrai netiesa, kas rašoma internete. Pastaruoju metu labai jaučiamas netikrų naujienų vakcinacijos klausimais pagausėjimas.

Jūs tai pastebite savo darbe, konkrečiai bendraudama su tėvais?

Aš tai pastebiu iš to, kad daugiau tėvų ateina ir klausia. Bet čia neaišku, ar čia tų naujienų daugiau ir žmonės labiau skaito, ar tiesiog žmonės tapo drąsesni ir klausia. Šiaip, informacijos (ypač po tymų protrūkio), apie antivakcininį judėjimą, tikrai padaugėjo, nors šis judėjimas pasaulyje yra labai senas ir informacijos anglų kalba apie jį yra be galo daug, bet būtent informacijos lietuvių kalba padaugėjo.

Jeigu pas jus ateina tėvai su savo vaikučiu ir jie yra pasimetę, dvejoja – skiepyti ar ne (kad ir tomis privalomomis vakcinomis), kaip jūs su tokiais žmonėmis bendraujate?

Aš visada skatinu skiepytis, bet koks šeimos gydytojas ar pediatras visada ragins tai padaryti, nes, visų pirma, reikia leisti tėvams įsivaizduoti, ką ta liga galėtų padaryti su jų vaiku susirgus, nes kad mes visi bijome skiepų pašalinių reakcijų – tikrai taip, tačiau jas galima gydyti ir apeiti, bet jei tėvai neskiepija vien dėl jų, tuomet reikėtų pakalbėti su tėvais, kodėl jie nebijo tos ligos, nuo kurios yra skiepijama. Kodėl, pavyzdžiui, mes nebijome kokliušo kaip ligos, bet pašalinių reakcijų nuo tos vakcinos bijome, juk pati liga yra daug baisesnė, galinti atnešti net mirtį.

Aš visada bandau kalbėti, kad šie dalykai yra ne veltui daromi, ne veltui šios ligos yra dingusios, ne veltui mūsų senelių karta sirgo vienokiomis ligomis ir turėjo visai kitokį mirštamumą negu mes. Tai tikrai nėra įtaka vien geresnės mitybos ar geresnio švietimo, tai yra vakcinų įtaka, visų pirma.

Tai pirmas dalykas – bandau įrodyti tėvams, kad tokie dalykai daromi ne veltui, o dėl jų pačių vaikų gerovės, o antras dalykas – visada pabrėžiu, kad labai daug informacijos yra netikslios, ką vakcinos gali sukelti, todėl aš jiems duodu geras nuorodas arba tas nuorodas, su kuriomis atėjo, paneigiu.

Nes būna, kad ateina ir parodo, koks buvo šaltinis?

Būna. Deja, šaltinis dažnai būna nepažįstamų žmonių komentarai, kurie gal ir parašyti naudojant medicininius terminus, bet juk nereikia specialaus išsilavinimo, kad būtų panaudotas terminas – informacijos labai daug internete, prie jos galima prieiti. Tai tokiu atveju aš tėvus nukreipiu į šaltinius, kurie teikia patikimą, moksliškai įrodytą informaciją.

Labai dažnai būna, kad abejojantys tėvai galiausiai supranta, kad joks gydytojas nenori pakenkti savo pacientui.

Vakcinuoti mes norime tikrai ne dėl to, kad mums kažkokia nauda, o dėl to, kad vaikas bus apsaugotas. Dvejojantys tėvai dažniausiai išgirsta, suvokia ir mes sutariame, kad vakcinuosime vaiką. Deja, kiek aš žinau iš savo praktikos, tėvai, kurie visai atsisako vakcinų, tai jie ir buriasi pas tokius gydytojus, kurie juos palaiko.

Tai ir tokių gydytojų yra?

Žinoma. Kaip ir kiekvienoje srityje – yra dauguma, yra mažuma. Juk negalime uždrausti gydytojui kažko sakyti, net jei tai nėra tiesa.

Aš bandau suprasti, iš kur yra kilęs toks didžiulis nusistatymas, nes juk mes daug dažniau girdime apie susirgimų atvejus įvairiomis infekcijomis ir ligomis – tymų protrūkis, meningokokinė infekcija. Bet apie vakcinų sukeliamą šalutinį poveikį nėra eskaluojama – apie tai neišgirsime kalbant. Tai ar jūs pati esate savo praktikoje susidūrusi su tokiu atveju, kad kažkas būtų labai paveiktas vakcinos šalutinio poveikio?

Tikrai ne. O jei ir atsiranda gydytojas, teigęs, kad matė kažkokį šalutinį poveikį, tai noriu priminti, kad vakcinoms yra taikomi patys griežčiausi saugumo reikalavimai, jei vakcina tikrai organizmui darytų kažką iš esmės negero, tikrai būtų pastebėta klinikinių tyrimų metu, be to, yra ne vienas pavyzdys vakcinų, kurios buvo sukurtos, ir kurių buvo laukta, tačiau tyrimų metu buvo pastebėta, kad jos sukelia tam tikrą šalutinį poveikį – ir viskas – tokios vakcinos paprasčiausiai neįvedamos į rinką. Tai, kad vakcinos gali sukelti genų mutacijas, kad jos yra nešvarios, kad jose yra įvairių priemaišų – tikrai taip nėra. Tokie teiginiai, kad beždžionių liekanos, abortų liekanos yra vakcinose – nėra visiškai nelogiškas teiginys, kadangi vakcinų gamyboje yra naudojamos tam tikros ląstelės. Tačiau apie tai, kad jose yra abortinių kūdikių liekanos – kalbos negali būti, jos yra visiškai švarios, be to, joms yra taikomi žymiai aukštesni standartai negu leidžiamiems vaistams.

 Apie antivakcininio judėjimo priežastis yra jau seniai kalbama, jos yra jau labai seniai nagrinėjamos, o jų pagrindas yra psichologinės priežastys, nes judėjimas buvo pradėtas tėvų, kurių vaikai sirgo sunkiomis, nepagydomomis ligomis, tai psichologiškai žmonėms daug lengviau susitaikyti su situacija žinant, kad ją sukėlė konkretus dalykas, pavyzdžiui, vakcina.

Kokie yra dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai?

Kaip po vaistų, taip ir po vakcinos gali būti šalutiniai poveikiai. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra skausmas injekcijos vietoje, bet skausmas suleidimo vietoje bus po bet kokios injekcijos, nes tai yra fiziologija.

Taip pat gali būti paraudimas, kartais susidaro guzelis skiepo vietoje kelioms savaitėms ar net mėnesiui. Sisteminės šalutinės reakcijos yra retesnės, bet irgi gali pasireikšti – kaulų laužymas, karščiavimas, bendras visų raumenų skausmas. Labai retais atvejais gali būti alerginės reakcijos, jei tėvai žino apie alergiją, tai jie būtinai privalo pranešti gydytojui, nes, pavyzdžiui, esant alergijai lateksui – negalima vakcinuoti.

Bet gydytojas tikrai žinos, jei alergija stipri, pasireiškia anafilaksinis šokas, tuomet vakcinacijos planas yra dėliojamas kitaip ir yra sprendžiama, ką daryti toliau. Dažniausias mitas, kad jeigu yra alergija kiaušiniui, tai tikrai ne, nes jeigu po kiaušinio suvalgymo įvyksta anafilaksinis šokas, tada tikrai reikia vengti praktiškai visų vakcinų, tačiau jei po kiaušinio suvalgymo yra tik pabėrimai, paniežėjimai, tai tikrai skiepytis galima.

O jeigu tėvai ir gydytojas nežino, kad vaikas yra alergiškas?

Nuo to niekas nėra apsaugotas. Taip tikrai gali būti, kartais ir pats suaugęs nežino, kad yra alergiškas antibiotikams ir tai gali sukelti anafilaksinį šoką, bet tai yra tikrai pavieniai atvejai visame pasaulyje. Anafilaksinis šokas gali pasireikšti ir nežinant, kad kažkokiam produktui esi alergiškas. Tai lygiai taip pat ir  vakcina stovi šalia kitų vaistų, maisto produktų ir kitų dalykų.

Šiais laikais mes labai daug laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose. Ar matėt įvairias antivakcinininkų  grupes, kuriose žmonės dalinasi savo patirtimis? Ar esate kada nors apsilankiusi tokioje grupėje?

Mačiau. Vienoje iš jų esu. Iš kitų išmetė. Aš nieko ten nerašiau, tik manau, kad po kažkokio interviu galėjo išmesti. Tiesą pasakius, aš ten esu tikrai ne dėl to, kad norėčiau pasijuokti iš žmonių, aš ten esu tik dėl to, kad žinočiau, su kokiais faktais tėvai gali ateiti. Nes iš tikrųjų, tų melagingų straipsnių yra daug ir jie tikrai surašyti labai logiškai ir protingai, kaip moksliniai straipsniai – kartais tėvai paskaitę tokių straipsnių ateina ir bando susikalbėti, todėl būna juos sunku suprasti, tai aš irgi paskaitau tuos straipsnius.

Tai tarsi socialinis eksperimentas.

Taip.

Tai tos diskusijos – jos yra vertingos, ar labiau sėja paniką ir daro meškos paslaugą?

Deja, bet antivakcininio judėjimo grupės, ypač uždaros grupės socialiniuose tinkluose, tai tikrai manau, kad daro tik neigiamą įtaką. Bet apskritai – reikia kalbėtis, ypač jei žmogų neramina vakcinų saugumas, reikia eiti pas gydytoją ir su juo apie tai kalbėti.

Tik ko aš pati norėčiau, gal ir kiti gydytojai, kad kaip žmonės kalbasi apie gydymo taktiką su savo gydytojais, taip reikėtų kalbėtis ir apie vakcinas, o ne su savo kaimynu ar bendradarbiu, kuris neturi išsilavinimo. Ten, kur yra faktais pagrįsta informacija, žmogus negali turėti nuomonės.

Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. CL Nr [NP-LT-MNX-PRSR-190030], parengimo data: [2019 12 19] © 2019 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas. Informaciją parengė “GlaxoSmithKline Lietuva”.

Šaltiniai:

1. European Centre for Disease Prevention and Control. Factsheet about meningococcal disease: https://www.ecdc.europa.eu/en/meningococcal-disease/factsheet (tikrinta 2020 birželio mėn.)

2. World Health Organization. Meningococcal meningitis Fact Sheet N° 141. November 2012. http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs141/en/ (tikrinta 2020 birželio mėn.)

3. ECDC, 2018. Surveillance Atlas of Infectious Diseases http://ecdc.europa.eu/en/data-tools/atlas/Pages/atlas.aspx (tikrinta 2020 birželio mėn.)

4. Meningitis Research Foundation. https://www.meningitis.org/meningitis/are-you-at-risk (tikrinta 2020 birželio mėn.)

5. Thomson MJ, et al. (2006). Clinical recognition of meningococcal disease in children and adolescents. Lancet; 367, pp.397 -403. (tikrinta 2020 birželio mėn.)

6. Olbrich et al. Infect Dis Ther 2018;7:421 -438; https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30267220 (tikrinta 2020 birželio mėn.)

7. ULAC. Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2018 m. ataskaita http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/leidiniai_2018/Apzvalga2018_web.pdf  (tikrinta 2020 birželio mėn.)

© 2020 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas. Paskutinį kartą atnaujinta 2020-06-01.

NP-LT-MNX-WCNT-200002. Parengimo data: 2020-06-01.

Informaciją apie ligą pateikė sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.

Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.