Galima apsisaugoti nuo ūmios ligos: pergudrauti klastingą meningokoką mokslininkams prireikė 20 metų ir naujųjų technologijų

Pasaulio mokslininkai ir medikai nuolat ieško vakcinų, apsaugančių nuo pačių pavojingiausių ir ūmiausių ligų. Viena tokių – meningokokinė infekcija, kuri gali sukelti negalią arba baigtis mirtimi. Tačiau nuo labiausiai Lietuvoje paplitusio B grupės meningokoko ilgą laiką apsisaugoti nebuvo galimybės. Prireikė beveik 20 metų intensyvių tyrimų, kol mokslininkams pavyko pergudrauti klastingą bakteriją ir sukurti efektyvią vakciną nuo B tipo meningokoko.

Klastinga bakterija gali apsimesti žmogaus ląstele

 

B grupės Neisseria meningitidis yra labai klastinga bakterija. „GlaxoSmithKline Lietuva“ mokslo reikalų konsultantė Justina Kavaliauskaitė pasakoja, kad mokslininkams reikėjo ieškoti naujų būdų, kaip sukurti efektyvią vakciną, apsaugančią nuo B tipo meningokoko.

 

„B grupės meningokokas yra toks klastingas, kad išorinio bakterijos apvalkalo cukraus molekulės gali mėgdžioti žmogaus ląstelių, pavyzdžiui neuronų membranų molekules, todėl imuninė sistema yra „pergudraujama“ ir meningokoko B neatpažįsta. Taip imuninis atsakas, būtinas jų sunaikinimui, neįvyksta, – aiškina mokslininkė J. Kavaliauskaitė, – Deja, nei viena iš anksčiau naudotų vakcinų kūrimo technologijų negalėjo būti pritaikyta kuriant apsaugą ir nuo B tipo meningokoko, todėl reikėjo ieškoti visiškai naujų būdų, kaip sukurti efektyvią ir saugią vakciną prieš šią infekciją.“

 

Tam buvo pasitelktos aukštosios molekulinės technologijos: per daugiau nei du dešimtmečius buvo ištirtas visas B grupės N. meningitidis genomas (daugiau kaip 2000 genų) ir atrasti 4 unikalūs komponentai (antigenai), kuriems patekus į žmogaus organizmą, įvyksta apsauginis imuninis atsakas prieš meningokoką B. Taip pat per tuos metus buvo vykdomi ir klinikiniai tyrimai, kurie įrodė vakcinos saugumą ir veiksmingumą.
 

Pirmoji vakcina nuo B grupės meningokoko

Meningokokinę infekciją sukelia penkios pagrindinės meningokoko grupės: A, B, C, W-135 ir Y. Pasiskiepyti prieš A, C, W-135 ir Y tipų meningokokinę infekciją galima jau seniai, pirmoji vakcina sukurta dar aštuntame dešimtmetyje pasitelkus sąlyginai paprastą technologiją, t.y. panaudojant bakterijų išorinį apvalkalą sudarančias cukraus mokules (polisacharidus). Vėliau šios vakcinos buvo tobulinamos ir, polisacharidus sujungus su vadinamu nešančiuoju baltymu, pavyko stipriai pagerinti jų veiksmingumą. Tačiau tokia technologija netiko vakcinai nuo B tipo meningokoko.

 

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, daugumą meningokokinės infekcijos atvejų sukelia B grupės meningokokas, jis sukelia apie 85 proc. visų meningokokinės infekcijos atvejų kūdikiams. Taigi kūdikiai ir vaikai iki penkerių metų labiausiai rizikuoja susirgti šia infekcija. Vienintelė vakcina nuo meningokoko B, kuria galima skiepyti jau 2 mėnesių kūdikius ir vyresnius žmones yra „Bexsero“. Anot J. Kavaliauskaitės, tai yra pirmoji 4 antigenų plataus veikimo spektro vakcina, sauganti nuo įvairių B tipo meningokokinę infekciją sukeliančios bakterijos N. meningitidis padermių (meningokoko B).
 

Mokslininkė J. Kavaliauskaitė pasakoja, kad beveik 9000 kūdikių, vaikų, paauglių ir suaugusiųjų dalyvavo klinikiniuose „Bexsero“ tyrimuose, kurie įrodė, kad ši vakcina gali padėti saugiai ir efektyviai apsisaugoti nuo pražūtingos ligos – meningokokinės infekcijos.

 

Biomedicinos mokslų doktorantė J. Kavaliauskaitė paklausta apie pasitaikančias nepageidaujamas reakcijas po skiepų, sako, kad jos panašios kaip ir po kitų vakcinų. „Gali pasireikšti karščiavimas, apetito praradimas, skausmas injekcijos vietoje, mieguistumas ar dirglumas“, – sako mokslininkė ir primena, kad dėl visų neraminančių nepageidaujamų reakcijų visada reikia pasitarti su savo gydytoju.

 

Klastinga liga

Meningokokinė infekcija grėsmę kelia įvairaus amžiaus žmonėms. Tačiau didžiausia rizika susirgti yra kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų. Taip pat dažnai užsikrečia paaugliai bei jaunimas. Tai klastinga liga, kurią diagnozuoti ankstyvuoju etapu sudėtinga net gydytojui. Pirminiai meningokokinės infekcijos simptomai gali būti nespecifiniai ir priminti, pavyzdžiui, peršalimą. Tokie klasikiniai ligos simptomai, kaip hemoraginis bėrimas (raudonomis arba violetinėmis dėmėmis), kaklo sustingimas, šaltos rankos ir kojų pėdos, jautrumas šviesai atsiranda vėlesniuoju ligos etapu, kuomet gyvybę išsaugantis gydymas gali būti uždelstas.

 

Meningokokinė infekcija yra mirties ir neįgalumo, kurių galima išvengti, priežastis tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Lietuvoje kasmet užsikrečia daugiau nei 70 žmonių, Daugiau kaip 10 procentų jų miršta, o 20 proc. po šios ligos išgyvenusių pacientų gali išsivystyti fizinė ar protinė negalia visam gyvenimui.

 

Lietuvoje nuo meningokokinės B grupės infekcijos pradėta skiepyti 2014 metais. Kasmet tėvų ir globėjų lėšomis paskiepijama vis daugiau vaikų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) skaičiuoja, kad 2015 m. paskiepyti 1045 asmenys, 2016 m. – jau 13 604. Lyginant praėjusių ir šių metų pirmuosius pusmečius, 2017 m. paskiepyta beveik dvigubai daugiau asmenų.

 

„Bexsero“ vakcina patvirtinta Europos Komisijos ir ja leidžiama skiepyti vaikus nuo 2 mėnesių amžiaus ir vyresnius asmenis. Pasiskiepyti šia vakcina Lietuvoje galima privačiose ir valstybinėse šalies gydymo įstaigose. Vakcina gali būti naudojama ir kartu su kai kuriomis įprastomis vaikų ir suaugusiųjų vakcinomis. Tačiau jos, kaip ir kitų vakcinų, negalima vartoti esant alergijai arba sergant, pvz., stipriai karščiuojant.

 

Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
 

Šaltiniai:

1. ECDC, 2016. Surveillance Atlas of Infectious Diseases http://ecdc.europa.eu/en/data-tools/atlas/Pages/atlas.aspx
2. World Health Organization. Meningococcal meningitis Fact Sheet N° 141. November 2012. http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs141/en/.
3. ECDC Scientific Advice, Expert opinion on the introduction of the meningococcal B (4CMenB) vaccine in the           EU/EEA: https://ecdc.europa.eu/sites/portal/files/documents/Introduction-of-4CMenB-vaccine.pdf

4. Jafri RZ, et al. Global epidemiology of invasive meningococcal disease. Population Health Metrics 2013; 11:17.          https://pophealthmetrics.biomedcentral.com/articles/10.1186/1478-7954-11-17. Paskutinį kartą tikrinta 2019 m. balandį.
5. Meningitis Research Foundation. Meningitis symptoms. https://www.meningitis.org/meningitis/check-symptoms. Paskutinį kartą tikrinta 2019 m. balandį.
6. Thomson MJ, et al. (2006). Clinical recognition of meningococcal disease in children and adolescents. Lancet; 367, pp.397–403
7. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. V-757 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų     kalendoriaus patvirtinimo pakeitimo: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f4a925d0f50f11e79a1bc86190c2f01a
8. ULAC metinės ataskaitos: http://www.ulac.lt/ataskaitos#metines

9. Europos vaistų agentūra: http://ec.europa.eu/health/documents/community-register/2018/20181122142720/anx_142720_lt.pdf

10. Rino Rappuoli, Mariagrazia Pizza, Vega Masignani & Kumaran Vadivelu (2018) Meningococcal B vaccine (4CMenB): the journey from research to real world experience, Expert Review of Vaccines, 17:12, 1111-1121, DOI: 10.1080/14760584.2018.1547637

11. OPAL Data [Last updated: 14 Feb 2019]

12. WHO. 2018. Meningococcal meningitis. Fact sheet no. 141. Available at: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs141/en

13. ECDC, 2017. Surveillance Atlas of Infectious Diseases http://ecdc.europa.eu/en/data-tools/atlas/Pages/atlas.aspx

14. Deceuninck G. et al. Impact of a mass vaccination campaign against Serogroup B meningococcal disease in the Saguenay-Lac-Saint-Jean region of Quebec four years after its launch. Vaccine. 2019 Jul 18;37(31):4243-4245. doi: 10.1016/j.vaccine.2019.06.021. Available at: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/31239214 (tikrtinta 2019 m. rugpjūtį).

NP-LT-MNX-WCNT-190001. Parengimo data: 2019-08-30.

Informaciją apie ligą pateikė sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.

Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

© 2019 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas. Paskutinį kartą atnaujinta 2019-08-30