Gydytoja D.Stoškutė: „Nors atpažinti meningokokinę infekciją sunku, gyvybiškai svarbu tai padaryti kuo anksčiau“

Meningokokinė infekcija, sukeliama bakterijos Neisseria meningitidis, išlieka viena aktualiausių šiuolaikinės medicinos ir Lietuvos epidemiologijos problemų. Po tragiško savaitgalio įvykio, kuomet Kaune nuo žaibinės meningokokinės infekcijos mirė 2 mėn. kūdikis, skaičiuojama, kad šiemet ši klastinga liga jau pasiglemžė 8 gyvybes, kai pernai per visus metus mirė 7 žmonės. Meningokokinė infekcija gali progresuoti labai greitai, tačiau pirminiai jos simptomai dažnai yra apgaulingi – jie gali priminti paprastą peršalimą. Kaip atpažinti klastingą ligą pasakoja šeimos gydytoja Danuta Stoškutė.

– Meningokokinę infekciją dažnai gali būti sunku diagnozuoti net patiems medikams, nes pradiniai simptomai gali būti nespecifiniai, panašūs tiesiog į peršalimo. Kada tėvai turėtų sunerimti ir skubiai kreiptis į medikus? Kaip galima atpažinti meningokokinę infekciją?

– Iš tiesų, dažnai pirminiai meningokokinės infekcijos simptomai būna klaidinantys. Vaikams pasireiškiantys ankstyvieji simptomai gali būti panašūs į paprasčiausią peršalimą. Šie požymiai yra nežymūs ir dažniausiai būdingi virusinėms infekcijoms: bendras negalavimas, irzlumas, sloga, galvos ir gerklės skausmas, apetito stoka, karščiavimas (37,5°C ir daugiau). Simptomai gali pasireikšti staiga, o sunki būklė prasidėti jau po poros valandų arba vystytis pamažu (iki 1-2 parų).

 

Tačiau yra ir kitų nespecifinių meningokokinės infekcijos požymių, kurie gali būti itin svarbūs diagnozuojant ligą. Kūdikiams ir mažiems vaikams pasireiškia tokie nespecifiniai požymiai, kaip visiškas apetito nebuvimas, neramumas, irzlumas. Ligai progresuojant, dirglumą keičia mieguistumas ir sulėtėjusi reakcija, kūdikis pasidaro vangus, įmigusį jį sunku pažadinti. Oda gali tapti išblyškusi, mėlstanti, taip pat gali būti iškilęs momenėlis, gali pasireikšti pilvo skausmas, vėmimas, vaiko galūnės gali tapti neįprastai šaltos.

– Ką apie ligos būklę gali pasakyti klasikiniais vadinami meningokokinės infekcijos simptomai?

 

– Esant klasikiniams meningokokinės infekcijos simptomams – hemoraginiam bėrimui, galvos skausmui, kaklo sustingimui, sąmonės sutrikimui, vėmimui – meningokokinės infekcijos diagnostika gana nesudėtinga ir tiksli, tačiau šie simptomai dažniausiai pasireiškia vėliau, ligai jau stipriai pažengus.

 

Laukti klasikinių simptomų atsiradimo, įtariant meningokokinę infekciją, būtų didelė klaida. Labai svarbu žinoti bei atpažinti ankstyvuosius ir nespecifinius meningokokinės infekcijos simptomus, nes tai gali padėti išgelbėti vaiko gyvybę. Todėl būkite budrūs, nes jūs geriausiai pažįstate savo vaiką, stebėkite jo savijautą, elgesį ir atkreipkite dėmesį į anksčiau išvardytus simptomus.

– Ar susirgus meningokokine infekcija karščiavimas skiriasi nuo karščiavimo, būdingo kitoms ligoms? Juk tai labai dažnas simptomas esant įvairiems negalavimams.

 

– Vienas dažniausių ir anksčiausiai pasireiškiančių meningokokinės infekcijos požymių vaikams ir suaugusiems yra karščiavimas, kuris būdingas visoms meningokokinės infekcijos klinikinėms formoms.

 

Karščiavimas būna iki 39-40°C, krečia šaltis, oda tampa blyški, melsva, apima bendras silpnumas, vangumas, prasideda raumenų skausmas.

 

Karščiavimas su panašiais požymiais gali būti susirgus ir kitomis ligomis, pavyzdžiui, gripu. Tačiau skirtumas toks, kad gripo atveju išgėrus temperatūrą mažinančių vaistų, vaikas po kurio laiko pasijunta geriau ir tampa žvalesnis, o meningokokinės infekcijos atveju temperatūrą mažinantys vaistai sergančio vaiko būklės nepalengvina.

 

Jei pakilo aukšta temperatūra, labai svarbu stebėti bendrą būklę, odos spalvą, atkreipti dėmesį, ar nepasikeitė ligonio elgesys.

 

– Ką reiktų žinoti apie specifinį meningokokinės infekcijos bėrimą – hemoraginį bėrimą?

 

– Hemoraginis bėrimas yra pagrindinis ir vienas svarbiausių klasikinių meningokokinės infekcijos požymių. Bėrimas pasitaiko nuo 50 iki 70 proc. vaikų, tik kūdikiams šis bėrimas pasireiškia kiek rečiau (mažiau nei pusei susirgusiųjų).

 

Pirmieji bėrimai dažnai atsiranda apatinėje kūno dalyje – ant sėdmenų, šlaunų, liemens, pilvo srityje, galūnių linkiuose, t. y. vietose, kur oda yra spaudžiama drabužių. Pasitaiko kraujosruvų ir ant gleivinių ar akių vokų srityje. Labai svarbu nepamiršti, kad bėrimas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, todėl pacientas turi būti nurengtas ir tinkamai apžiūrėtas. Net ir viena dėmelė ant sergančio vaiko ar suaugusiojo kūno yra svarbi ligos diagnozavimui. Itin grėsmingas simptomas yra greitas hemoraginio bėrimo plitimas pirmosiomis ligos valandomis. Tai gali būti gyvybei grėsmingos žaibinės meningokokinės infekcijos formos požymiai.

 

Pastebėjus dėmeles ar bėrimus odoje, reikėtų atlikti vadinamąjį „stiklinės“ testą: prispausti prie išbertos vietos skaidrią stiklinę. Meningokokiniam sepsiui būdinga, kad oda aplink bėrimą kiek pabąla, tačiau pats bėrimas neišnyksta.

– Dar vienas klasikinis meningokokinės infekcijos simptomas – sustingęs kaklas. Kaip mažam vaikui, kuris dar negali kalbėti, patikrinti, ar jis skundžiasi šiuo negalavimu?

 

– Naujagimiams ir kūdikiams kaklo raumenų sustingimas yra sunkiai įvertinamas. Jiems būdingesnis „pakabinimo“ simptomas – kai pakelti už pažastų kūdikiai nepritraukia kojyčių.

 

Taip pat pabandžius gulinčio vaiko galvytę smakru prilenkti prie krūtinės, stebimas raumenų įtempimas, kuris vaikui kelia skausmą.

 

Mažiems vaikams būtina atkreipti dėmesį į galvos padėtį. Meningokokinio meningito atveju, vaikas lošia galvą atgal, riečia prie savęs kojytes. Kūdikis būna suglebęs ir apatiškas arba sustingęs, judesiai trūkčiojantys, pakeltas vaikas suirzta. Tai labai svarbūs simptomai, todėl naujagimius, kūdikius ir mažus vaikus būtinai turi apžiūrėti gydytojas.

– Kaip galima apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos?

 

– Svarbu laikytis ir vaikus išmokyti higienos taisyklių: dažnai plauti rankas ir tai daryti kruopščiai, nebučiuoti vaikų į lūpas, nekalbėti per arti vaikų veido, nečiaudėti, nekosėti neprisidengus. Esant peršalimo simptomams reiktų dėvėti medicininę kaukę, nesidalyti indais ir įrankiais, nesinaudoti svetimais buteliukais, rankšluosčiais, stiklinėmis, gertuvėmis, nosinėmis, patalyne. Ypač svarbu laikytis šių taisyklių vaikų kolektyvuose.

 

Taip pat reikia nepamiršti nuolat vėdinti patalpų, jas dažnai valyti. Patartina vengti didelių žmonių susibūrimų, dažnai būti gryname ore. Svarbu nepamiršti subalansuotos mitybos, aktyvumo režimo – tai padeda palaikyti sveiką imuninę sistemą.

 

Meningokokine infekcija sergančio žmogaus bendravimą su sveikaisiais būtina apriboti.

 

Pats patikimiausias būdas apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos – vakcinuoti vaikus, rizikos grupėms priskiriamus žmones bei asmenis, vykstančius į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis.

 

Vakcinos nuo grėsmingojo B tipo meningokoko sukūrimas leidžia tikėtis, kad infekcija pagaliau bus suvaldyta. Tėvams pageidaujant paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikia kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

 

– Kaip gydoma meningokokinė infekcija?

 

– Esant sunkioms meningokokinės infekcijos formoms, pacientai turi būti skubiai paguldyti į ligoninę. Kuo skubiau turi būti pradėta gydyti antibiotikais, stabilizuojama kraujotaka greitai atstatant skysčių balansą. Taip pat turi būti užtikrinamas gyvybinių funkcijų stabilizavimas ir palaikymas.

 

Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.

Šaltiniai:

1. ECDC, 2016. Surveillance Atlas of Infectious Diseases http://ecdc.europa.eu/en/data-tools/atlas/Pages/atlas.aspx
2. World Health Organization. Meningococcal meningitis Fact Sheet N° 141. November 2012. http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs141/en/.
3. ECDC Scientific Advice, Expert opinion on the introduction of the meningococcal B (4CMenB) vaccine in the           EU/EEA: https://ecdc.europa.eu/sites/portal/files/documents/Introduction-of-4CMenB-vaccine.pdf

4. Jafri RZ, et al. Global epidemiology of invasive meningococcal disease. Population Health Metrics 2013; 11:17.          https://pophealthmetrics.biomedcentral.com/articles/10.1186/1478-7954-11-17. Paskutinį kartą tikrinta 2019 m. balandį.
5. Meningitis Research Foundation. Meningitis symptoms. https://www.meningitis.org/meningitis/check-symptoms. Paskutinį kartą tikrinta 2019 m. balandį.
6. Thomson MJ, et al. (2006). Clinical recognition of meningococcal disease in children and adolescents. Lancet; 367, pp.397–403
7. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. V-757 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų     kalendoriaus patvirtinimo pakeitimo: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f4a925d0f50f11e79a1bc86190c2f01a
8. ULAC metinės ataskaitos: http://www.ulac.lt/ataskaitos#metines

9. Europos vaistų agentūra: http://ec.europa.eu/health/documents/community-register/2018/20181122142720/anx_142720_lt.pdf

10. Rino Rappuoli, Mariagrazia Pizza, Vega Masignani & Kumaran Vadivelu (2018) Meningococcal B vaccine (4CMenB): the journey from research to real world experience, Expert Review of Vaccines, 17:12, 1111-1121, DOI: 10.1080/14760584.2018.1547637

11. OPAL Data [Last updated: 14 Feb 2019]

12. WHO. 2018. Meningococcal meningitis. Fact sheet no. 141. Available at: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs141/en

13. ECDC, 2017. Surveillance Atlas of Infectious Diseases http://ecdc.europa.eu/en/data-tools/atlas/Pages/atlas.aspx

14. Deceuninck G. et al. Impact of a mass vaccination campaign against Serogroup B meningococcal disease in the Saguenay-Lac-Saint-Jean region of Quebec four years after its launch. Vaccine. 2019 Jul 18;37(31):4243-4245. doi: 10.1016/j.vaccine.2019.06.021. Available at: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/31239214 (tikrtinta 2019 m. rugpjūtį).

NP-LT-MNX-WCNT-190001. Parengimo data: 2019-08-30.

Informaciją apie ligą pateikė sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.

Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

© 2019 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas. Paskutinį kartą atnaujinta 2019-08-30