Meningokokinę infekciją išgyvenęs Karolis: gimiau antrą kartą

„Dabar viskas gerai“, – užtikrintai ir su šypsena sako Klaipėdoje besimokantis Karolis Šerpetauskas. Tačiau dar metų pradžioje vaikino gyvybei grėsė didelis pavojus. Tuomet septyniolikmetį studentą netikėtai pakirto gyvybei pavojinga meningokokinė infekcija. Karolio mama Laima Šerpetauskienė atsidūsta, kad po mėnesio, praleisto Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos ir Intensyviosios terapijos skyriuje, sūnus tarsi gimė antrą kartą.

Karolis pasakoja, kad svečiavosi pas seserį Rietave, kai pajuto pirmuosius ligos simptomus. „Atsikėliau jau vidurdienį ir pajutau, kad skauda kaklą, krečia šaltis, – klasikinius meningokokinės infekcijos simptomus vardija Karolis, – galvojau, kad kaklą nugulėjau, o į drebulį tiesiog nekreipiau dėmesio, juk kartais tiesiog krečia šaltis. Po pusvalandžio su sese nuėjome iki parduotuvės, nusipirkau ledų. Bet parėjus namo šaltis ėmė taip stipriai krėsti, kad visas kūnas tirtėjo. Tuomet temperatūra pakilo iki 42 laipsnių ir jos numušti vaistais nepavyko. Tada jau supratau, kad tai kažkas rimto, o ne gripas ar šiaip peršalimas“, – ankstyvo pavasario įvykius prisimena Karolis. Vaikinas iškart paskambino tėvams į Švėkšną ir paprašė vežti į ligoninę.

 

Greita reakcija gali išgelbėti gyvybę, tačiau pasiseka ne visiems

 

„Nors ir buvau anksčiau girdėjęs apie meningokokinę infekciją, sužinojęs savo diagnozę, nepanikavau, – pasakoja Karolis, – apskritai, mažai ką atsimenu iš ligoninės. Žinau, kad po komos pirmomis dienomis negalėjau vaikščioti. Bet po truputį, įsikibdamas baldų pradėjau eiti. Po poros savaičių dar maudė kojas, bet jau vaikščiojau. Ligoninėje praleidau 4 savaites ir 3 dienas“, – tiksliai žino Karolis.

 

Meningokokinė infekcija yra klastinga liga, kurią diagnozuoti ankstyvuoju etapu gali būti sudėtinga net ir medikams. Kitaip nei Karoliui, pirmieji ligos simptomai dažnai gali būti nespecifiniai, panašūs į peršalimo. Žmogus gali būti mieguistas, neturėti apetito, karščiuoti, pasireiškia pykinimas ir kojų skausmas, vaikai gali būti irzlūs. O tokie klasikiniai meningokokinės infekcijos simptomai, kaip kaklo sustingimas, jautrumas šviesai, hemoraginis bėrimas (raudonomis arba violetinėmis dėmėmis), šaltos rankos ir kojų pėdos dažnai atsiranda vėlesniuoju ligos etapu, kuomet gyvybę išsaugantis gydymas gali būti uždelstas.

 

Karolio tėvai džiaugiasi, kad nedelsė ir sūnų iškart nuvežė į ligoninę Klaipėdoje, nes jau paryčiais paaiškėjo diagnozė – ūmi meningokokinė infekcija. Studento būklė buvo kritiškai sunki, o ligos eiga labai greita. Ant kojų, o vėliau ir ant rankų atsirado bėrimai, kraujosruvos. Vaikinui vystėsi sunkus bakterinis sepsis. „Kai dabar pagalvoju, kaip viskas galėjo baigtis...“, – minties nedrįsta pabaigti Karolio mama, kuri baisiausiu laikotarpiu prisimena penkias pirmas dienas, kuomet sūnui buvo sukelta medikamentinė koma. Jam ventiliavo ligos pažeistus plaučius, nukentėjo ir širdis.

 

Gyvybei pavojingos ligos galima išvengti

 

Dabar šie prisiminimai atrodo praeityje. Karolis pasakoja, kad į įprastą gyvenimo rutiną grįžo greitai. Iškart po Velykų atostogų vėl pradėjo mokslus Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje – vaikinas ketina tapti automechaniku. Žaizdos baigia užgyti, rimtų liekamųjų ligos pasekmių jaunuolis nebejaučia. Tik širdį reikia nuolat tikrintis.

Meningokokinė infekcija yra pagrindinė meningito – galvos ir stuburo smegenų dangalų infekcijos, ir sepsio – kraujo užkrėtimo, kai infekcija patenka į sisteminę kraujotaką, priežastis. Kaip ir Karolis, dalis susirgusiųjų pasveiksta nuo meningokokinės infekcijos be rimtų pasekmių. Tačiau net ir taikant tinkamą gydymą 1 iš 10 atvejų gali baigtis mirtimi, žaibinė ligos forma progresuoja labai greitai, dažnai ji būna nekontroliuojama ir žmogus miršta praėjus 24 valandoms nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. 20 procentų po šios ligos išgyvenusių pacientų gali išsivystyti fizinė ar protinė negalia visam gyvenimui. Persirgusieji meningokokine infekcija gali netekti galūnių, klausos, regos, pažeidžiami vidaus organai, smegenys.

 

Karolio mama Laima sako, kad niekada nežinai, kas ir kur tavęs laukia. „Jeigu žinotum, žmogau, ir pagalvę krisdamas pasidėtum“, – sako moteris ir priduria, kad apie meningokokinę infekciją buvo mačiusi reportažus per televiziją, tačiau net minties nebuvo, kad tokia klastinga ir ūmi liga gali paliesti ir jų šeimą.

 

Susirgti meningokokine infekcija gali bet kas. Nors didžiausia rizika susirgti šia infekcija priskiriama kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų. Paaugliai ir jauni žmonės irgi priklauso padidintos rizikos grupei. Karolis meningokokine infekcija susirgo būdamas 17 metų. Svarbu laikytis asmens higienos taisyklių: čiaudint užsidengti, reguliariai plauti rankas, ilgai nebūti uždarose patalpose. Tačiau viena iš efektyviausių priemonių apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos – skiepai.

 

Meningokokinė infekcija plinta lašeliniu būdu per orą, artimai bendraujant su sergančiuoju ar bakterijos nešiotoju. Ji perduodama kosint, čiaudint, bučiuojantis ar per artimą kontaktą. Pražūtingas pasekmes žmogaus organizme galinti sukelti meningokoko bakterija yra labai lepi išorinėje aplinkoje, čia ji greitai žūsta. Todėl svarbu reguliariai vėdinti ir valyti patalpas, kosint ir čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, o paskui jas išmesti. Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.

Šaltiniai:

1. ECDC, 2016. Surveillance Atlas of Infectious Diseases http://ecdc.europa.eu/en/data-tools/atlas/Pages/atlas.aspx
2. World Health Organization. Meningococcal meningitis Fact Sheet N° 141. November 2012. http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs141/en/.
3. ECDC Scientific Advice, Expert opinion on the introduction of the meningococcal B (4CMenB) vaccine in the           EU/EEA: https://ecdc.europa.eu/sites/portal/files/documents/Introduction-of-4CMenB-vaccine.pdf

4. Jafri RZ, et al. Global epidemiology of invasive meningococcal disease. Population Health Metrics 2013; 11:17.          https://pophealthmetrics.biomedcentral.com/articles/10.1186/1478-7954-11-17. Paskutinį kartą tikrinta 2019 m. balandį.
5. Meningitis Research Foundation. Meningitis symptoms. https://www.meningitis.org/meningitis/check-symptoms. Paskutinį kartą tikrinta 2019 m. balandį.
6. Thomson MJ, et al. (2006). Clinical recognition of meningococcal disease in children and adolescents. Lancet; 367, pp.397–403
7. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. V-757 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų     kalendoriaus patvirtinimo pakeitimo: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f4a925d0f50f11e79a1bc86190c2f01a
8. ULAC metinės ataskaitos: http://www.ulac.lt/ataskaitos#metines

9. Europos vaistų agentūra: http://ec.europa.eu/health/documents/community-register/2018/20181122142720/anx_142720_lt.pdf

10. Rino Rappuoli, Mariagrazia Pizza, Vega Masignani & Kumaran Vadivelu (2018) Meningococcal B vaccine (4CMenB): the journey from research to real world experience, Expert Review of Vaccines, 17:12, 1111-1121, DOI: 10.1080/14760584.2018.1547637

11. OPAL Data [Last updated: 14 Feb 2019]

12. WHO. 2018. Meningococcal meningitis. Fact sheet no. 141. Available at: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs141/en

13. ECDC, 2017. Surveillance Atlas of Infectious Diseases http://ecdc.europa.eu/en/data-tools/atlas/Pages/atlas.aspx

14. Deceuninck G. et al. Impact of a mass vaccination campaign against Serogroup B meningococcal disease in the Saguenay-Lac-Saint-Jean region of Quebec four years after its launch. Vaccine. 2019 Jul 18;37(31):4243-4245. doi: 10.1016/j.vaccine.2019.06.021. Available at: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/31239214 (tikrtinta 2019 m. rugpjūtį).

NP-LT-MNX-WCNT-190001. Parengimo data: 2019-08-30.

Informaciją apie ligą pateikė sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.

Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

© 2019 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas. Paskutinį kartą atnaujinta 2019-08-30